Lejba Šemiavičius, Chaja Šemiavičienė-Shochot ir Leja Šemiavičiūtė

Lejba Šemiavičius (g. 1889, nužudytas 1943 m. Estijoje, Kohlos (Goldfields) koncentracijos stovykloje), Chaja Šemiavičienė-Shochot (g. 1902, nužudyta 1943 m. Paneriuose) ir Leja Šemiavičiūtė (g. 1931, sudeginta 1943 m. Bezdonyse).

Iš šeimos išgyveno tik Michaelis, kuris po karo grįžo į namus ieškoti slėptuvėje šeimos nuotraukų, bet jų neberado, vėliau bandė išsiaiškinti ir artimųjų likimus, o apie savo patirtis parašė knygą.

12-metė Leja buvo sudeginta Buzaraisčio durpyno barake. Vilniaus gete įkalinti tėvai ją išsiuntė į Bezdonis, esančius netoli durpyno, tikėdamiesi taip išgelbėti dukterį nuo mirties.

Tėvų – Lejbos ir Chajos – likimai taip pat tragiški: Lejba išvežtas į koncentracijos stovyklą Estijoje, kur mirė nuo ligų ir išsekimo, Chaja sušaudyta Paneriuose.

Atminimo akmenys Šemiavičių šeimai įrengti Vasario 16-osios g. 8/Šermukšnių g. 1 kampe, Vilniuje.