english

Loading map...

Loading

Žydų bendruomenė Alytuje susikūrė XVI a., o tarpukariu jos narių skaičius siekė apie 2000 tūkst.

Vokiečių kariuomenė Alytų užėmė 1941 m. birželio 22 d., pirmąją karo tarp Vokietijos ir SSRS dieną. Žydų persekiojimas prasidėjo iš karto, bet ypač sustiprėjo nuo 1941 m. liepos vidurio.

1941 m. rugpjūčio viduryje Alytaus apskrities žydus pradėta gabenti į Alytaus kalėjimą, į kurį pristatyta apie 1 000 vyrų ir moterų. Žmonės buvo laikomi Alytaus kalėjimo kieme.

Pirmosios masinės žudynės įvyko 1941 m. rugpjūčio 13 d.. Žydai buvo suvaryti į saugumo policijos kiemą, ten sudaryti jų sąrašai (617 vyrų ir 100 moterų), po to žmonės nuvaryti į mišką ir ten sušaudyti. Iki 1941 m. rugpjūčio 31 d. nužudyta dar 233 Alytaus miesto ir apskrities žydų.

Pirmojo masinio žydų šaudymo metu dalyvavo J. Hamannas su 4 vokiečių puskarininkiais. Duobės buvo iškastos netoli kalėjimo esančiame Vidzgirio miške. Mirčiai pasmerkti žmonės grupėmis buvo atvaromi prie duobių, suguldomi duobėse veidais į žemę ir nuo duobės krašto sušaudomi. Pasmerktuosius mirti prie duobių rikiavo Tautos darbo apsaugos baltaliono (TDA) vietinės kuopos kariai, vadovaujami Jono Borevičiaus. Iš pradžių su automatais šaudė vokiečių esesininkai, paskutinę atvarytųjų grupę sušaudė vietiniai TDA nariai ir keli kalėjimo prižiūrėtojai.

Po keletos dienų J. Hamanno ir Broniaus Norkaus vadovaujamas specialusis būrys (1-ojo bataliono 3-ioji kuopa) organizavo naują žydų žudymo akciją. Šį kartą buvo sušaudyta apie 50 vyrų. Šaudė keturi vokiečių puskarininkiai ir vietiniai baltaraiščiai. Po šių žudynių į Alytų dar kelis kartus buvo atvykęs B. Norkaus ir Juozo Obelenio vadovaujamas specialusis būrys.

Paskutinė Alytaus žydų bendruomenės sunaikinimo data K. Jägerio raporte yra užrašyta kaip 1941 m. rugsėjo 9 d. Tą dieną buvo sušaudyti 1279 žmonės – 287 vyrai, 640 moterų ir 352 vaikai. Per šias Alytaus žydų žudynių akcijas iš viso buvo nužudyta apie 2230 žmonių.