Jakovas Lipšicas 

(g. 1903, nužudytas 1945 m. Dachau koncentracijos stovykloje).

Dailininkas, piešiniuose palikęs pasakojimą apie žaizdotą Kauno geto gyvenimą.

Meno mokyklą baigęs Jakovas Lipšicas iki Antrojo pasaulinio karo dalyvavo parodose, iliustravo knygas. 1941 m. dailininkas, uždarytas į getą, iš pradžių piešė naktimis mansardoje, vėliau prisijungė prie Esther, kuriai geto Vyresniųjų tarybos buvo pavesta piešiniais dokumentuoti tai, kas vyksta aplinkui.

Karui artėjant į pabaigą, Jakovas buvo išsiųstas į Dachau, vėliau ‒ į Kauferingo prievartinių darbų stovyklą. Dėl prastos sveikatos dailininkas mirė. Išgyvenusios Jakovo dukra Pepa ir žmona Lisa grįžo į buvusio geto teritoriją ir rado Jakovo darbus, paslėptus kapinėse.

Bene labiausiai atpažįstamas Jakovo darbas – „Sumuštas“, dar žinomas kaip „Mano brolis Gedalyahu“, vaizduojantis žaizdotą vyro nugarą. Piešinys saugomas Yad Vashem muziejaus archyve, Izraelyje.

Atminimo akmuo Jakovui Lipšicui įrengtas Darbininkų g. 15, Kaune, kur dalininkas gyveno tarpukariu.